žiokeris

žiõkeris (nlt.?) sm. (1) Klp, Kin, Prk šakotas medis (ppr. eglės galūnė), vartojamas iš jūros dugno ūdoms, virvėms ar kitiems daiktams traukti: Nubėgai (nuplaukei) ant ta vieta, dedi žiõkerį Plng. Su žiõkeriu po audrai gaudė kablukus, ka ūdų nebranda Krg.